nerėdas

1 ×nẽrėdas (brus. нepaд) sm. (1), nerė̃das (2) K 1. netvarka, chaosas: Priegimtyje atsitiko skaudus nerėdas A1885,3. Daug nerė̃do daiktuose dvasiškuose musija rastis DP27. Kas nenor varžyti save tokiu parėdymu, tas už tikra susipainios nerėde mislių savo brš. 2. I pasileidimas, ištvirkavimas: Nesunku mumus ant nerė̃dų, ant girtybių, ant puotų, ant laigymų arba ant kortų naktis trukt DP620. Bjauruosius nẽrėdus minykų su minyškomis pagerbta moteryste vadina DP219. 3. R245, MŽ339, K didelė daugybė: Imk, ale ne tuoj (tuo) nẽrėdu (ne taip daug) Krsn. Ponai ... per nerėdą (be saiko) plėšia nuog žmonių donį BPII497. Ezau, šius žodžius tėvo savo girdėdamas, didei prašuko ir per nerėdą nusitūžijo BB1Moz27,34. 4. scom. prastas, nedoras žmogus: Su itokiu nẽrėdu tai geriau intereso neturėt Vrnv. Itokis nẽrėdas gatavas pakurt nakčia Vrnv. 5. scom. gramozdiškas žmogus ar gyvulys: Itokis nẽrėdas gal ažudaužt Arm. Kap pakinkiau tokį nẽrėdą, tai net ratai dūžta, kap tęsia Arm.